Žalias maišelis
|
Kur ir kaip pradingsta visos šiukšlės
2010-03-29 15:32:57 Komentarai (0)
|
Antrojoje filmo „Atgal į ateitį“ dalyje kvaištelėjusiam žilagalviam daktarui Brown’ui prireikia papildyti jo sukurtos laiko mašinos baką ir šis tiesiog suverčia į jį šiukšlių kibiro turinį. Argi nebūtų puiku, jei tam, kad automobiliai važiuotų, į juos reikėtų pilti ne mirusiųjų dinozaurų sultis, o įvairiausias buitines atliekas (jau nekalbant apie tai, kad šios šiukšlės suteiktų dar ir galimybę keliauti laiku :O)? (tylos pauzė pamąstymui, o dabar prie reikalo)Deja, realybėje kol kas dar niekam nepavyko išrasti šiukšlėmis varomų laiko mašinų, todėl neišvengiamai kiekviename mieste susidarantys didžiuliai kiekiai šiukšlių iškeliauja į sąvartynus. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai – niekuo neypatinga, didžiulė šiukšlių krūva, atidžiau įsižiūrėjus paaiškėja, kad sąvartynas – sudėtingas „įrenginys“. Viskam – pradedant jo įrengimu, baigiant stebėjimu nutraukus eksploatavimą – yra taikomos tam tikros technologijos ir procesai.
Sąvartyno įrengimo darbai prasideda nuo jo pagrindo – apsauginio sluoksnio paruošimo. Tam naudojamos sutankintos natūralios medžiagos, pvz., molis, o kartais ir įvairūs sintetiniai, su aplinka nereaguojantys, pluoštai – niekas juk nenori, kad sąvartyno eksploatavimo metu susidarantys skysčiai pasiektų, tarkime, Australiją. Nuotekos turi būti renkamos ir nukreipiamos į valymo įrenginius. Šį darbą atlieka drenažo sistema, kuri gali būti dviejų tipų – vertikali arba horizontali. Pirmuoju atveju naudojami gręžiniai, antruoju – drenos.
Nuotekos – ne vienintelis šalutinis sąvartyno veiklos produktas. Dėl organinėse atliekose veikiančių bakterijų susidaro dujos, kuriomis tinkamai nepasirūpinus, šiukšlės gali užsiliepsnoti. Naudojant šiuolaikines technologijas, šias dujas galima surinkti ir, jas deginant, gaminti energiją. Kaip ir bet koks didelis įrenginys, sąvartynas turi būti stebimas – nuolat sekama požeminio vandens, atmosferos sąvartyne ir filtrato būklė. Krituliai ir požeminis vanduo neturi pakliūti į sąvartyną, todėl įrengiama vandens nutekėjimo sistema. Kai ateina laikas uždaryti sąvartyną, jis uždengiamas nelaidžiu sluoksniu – tam, kad nepatektų krituliai ir būtų surenkamos besikaupiančios dujos. Priklausomai nuo dydžio, naudojimo intensyvumo ir efektyvumo, sąvartynas gali gyvuoti nuo 30 iki 50 metų.*
Nereikia pamiršti išorinių veiksnių – teritorija turi būti saugoma nuo pašalinių žmonių, gyvūnų ir paukščių. Kaipgi atsikratyti smalsaujančių sparnuočių? Ogi baidyti juos, pasitelkiant specialius plėšriųjų paukščių garsus. :-)
Kasdien sąvartyne kartojasi tas pats ciklas – į jį atvykęs atliekų kupinas šiukšliavežis pirmiausia pasveriamas. Vėliau yra patikrinami dokumentai, įrodantys, kad šiukšles galima šalinti sąvartyne, be to, atliekos apžiūrimos vizualiai. Tik tada šiukšliavežiui leidžiama įvažiuoti į patį sąvartyną. Tuomet ateina laikas pasireikšti atliekų tankintuvui (kompaktoriui). Ši, 33 tonas sverianti, mašina sustumdo ir suslegia išpiltas atliekas, o šiukšliavežis važiuoja į specializuotą punktą, kuriame jo ratai dezinfekuojami – juk grįžę namo mes irgi nusivalome batus į kilimėlį. Kiekvienos dienos pabaigoje sąvartyne atliekamas tarpsluoksnių izoliavimas – ant suslėgtų šiukšlių išpilamas smėlio, žvyro, gatvių važiuojamosios dalies valymo sąšlavos ar kitokių atliekų sluoksnis. Ir visi šie procesai čia vyksta nuolatos.
2006-aisiais Lietuvoje buvo 800 sąvartynų, iš kurių veikė apie 300. Jei šie skaičiai atrodo dideli, tai būtina paminėti, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui 2008 metais vidutiniškai teko 334 kilogramai komunalinių atliekų – tai yra beveik penkis kartus daugiau, nei vidutiniškai sveria suaugęs žmogus!
Kasdieniame gyvenime tiesiogiai su sąvartynu mes nesusiduriame, bet tol, kol nėra išrasta būdo, kaip „sunaudoti“ visas žmonijos sukuriamas atliekas, sąvartynai visada bus reikšminga ir svarbi, nors ir nematoma, miesto dalis, be kurios šiandienė visuomenė nesugebėtų išsiversti.
Videomedžiagą gali pamatyti čia.
*http://postcom.org/eco/facts.about.landfills.htm duomenimis
|
Komentuok
Komentarai (0)
Paieška
