|
Gedo mintys
„Jei Kalėdų rytą snigo – bus daug dirvinių pelių!“ – sako liaudies išmintis, kuri, žinia, neklysta (dabar greitai pažiūrėk pro langą – sninga?). Ai, bet žinai, jokio skirtumo – sninga ar ne. Šiandien svarbiausia, kad pagaliau atėjo ilgai laukta Kalėda. Ir šiemet ji dar džiugesnė bus!Namie didelis sujudimas, nes šiemet mūsų giminės šventinis suvažiavimas numatytas ne kur kitur, o Estijoje. Teta Tuuli, tėčio sesers vyro sesė, jau prieš gerą mėnesį pradėjo siuntinėti kvietimus ir visais įmanomais būdais (pvz., ant facebook‘o sienų prirašinėjo ir dar sukūrė event‘ą!) stengėsi informuoti giminę plačią apie planuojamą šventę. Dar liko koks pusvalandis susiruošti ir tada jau pasileisim savo „šauniuoju“ Volkswagen’u (tėčio hipio laikų autobusiukas, kurį paskutinį kartą naudojom gal kokiais 1998 metais, kai važiavom į skautų šeimyninį sąskrydį; daug visokių daiktų vežamės, tai į normalų automobilį niekaip netelpam) į Tartu, kur jau turėtų būti kiti svečiai atvažiavę ir užsiiminėtų geriausius kambarius. Tėtis panikuodamas dabar ieško sandėliuke užsilikusios maumedžio ir epušės vantos (faktas, kad dėdė Jaagupas į pirtį vesis), mama dar deda paskutinius štrichus ant pyrago – lyg ir šimtalapis jis vadinas, bet nė vieno lapo aš ten nemačiau, o močiutė kaip visada nori pasipuikuoti savo konservuotais šedevrais, tai tuoj eisiu jai padėt, nes jaučiu, kad sunkiai ji ten viena susitvarkys ir dar kokį trūkį gaus. Aš tai į kupriaką greitai metuos pinhole fotiką, savo darytas dovanas (kelis karščiui atsparius puodelius su įmontuotais touchscreen‘ais, kuriuose galima Sudoku ir Solitaire žaist; galvoju, kad ir skrandžiui, ir smegenų vingiui į naudą), tada reik prigriebt savo šiltąjį megztinį iš himalajų avių ir usūrinių šunų vilnos, nes noriu antrą Kalėdų dieną nulėkt į Tartu esantį žiemos sporto parką ir pačiūžom kelis vikruntasus išraižyt. Ką čia dar? Ai, reikia nepamiršt savo electric užrašų knygutės – noriu giminę įtraukt į mokslinį tyrimą „Alternatyvus Kalėdų praleidimo būdas integruojant atsinaujinančius energijos šaltinius“. Gal ir viskas (mąsliai žvalgaus po kambarį). Jau girdžiu, kad močiutė iš rūsio kviečia (nieko bendro su pasakėlėm iš rūsio – ramiai :)). Tik dar greit palinkėsiu tau ko nors – lyg ir derėtų prieš šventes. Linkiu išvesti naują eglių rūšį, kad nebereiktų jų puošti ir jos pačios artėjant šventėms susiprastų pasidabint, tada dar siūlau ir linkiu apmąstyti varveklių formavimo galimybes, nes jaučiu, kad čia dar neišnaudota niša. Dar palinkėt galėčiau kuo netradiciškesnės imbierinio sausainio formos: sako, kad jei neatspėji, kas tai do daiktas, tai laimė laukia ;) Netradicinių švenčių! Čiau ;) |
Paieška
|
|
||