Languota liemenė | Artūras Jukna
Klausimas
Gedo k
lausimas: jeigu šiandien lauke yra 0oC, o rytoj bus dvigubai šalčiau, tai kiek laipsnių bus rytoj? Į šį klausimą radau labai daug įvairių atsakymų ir diskusijų, kaip tai galėtų būti apskaičiuota ar kaip tai yra visiškai neįmanoma. Kokį atsakymą pateiktumėte Jūs? Į klausimą atsako "Languotos liemenės" konsultantas Artūras Jukna.
lausimas: jeigu šiandien lauke yra 0oC, o rytoj bus dvigubai šalčiau, tai kiek laipsnių bus rytoj? Į šį klausimą radau labai daug įvairių atsakymų ir diskusijų, kaip tai galėtų būti apskaičiuota ar kaip tai yra visiškai neįmanoma. Kokį atsakymą pateiktumėte Jūs? Į klausimą atsako "Languotos liemenės" konsultantas Artūras Jukna.Atsakymas
Klausimas nėra tiek aiškus ir suprantamas, jog galėčiau į jį labai aiškiai ir vienareikšmiškai atsakyti. Pirmasis įspūdis: klausimas yra retorinis (t. y. nereikalaujantis jokio atsakymo). Bet visgi, jei pabandytume į jį atsakyti, atsakymų būtų ne vienas.
Manau, jog fizikiniu ar matematiniu požiūriu šiame klausime yra klaidų. Fizikoje ar matematikoje nulis gali būti suprantamas / apibrėžiamas kaip atskaitos taškas, nuo kurio vertinami teigiami ir neigiami, pasirinktos atskaitos sistemos atžvilgiu, poveikiai ar reakcijos į juos. Pavyzdžiui, materialiojo taško judėjimo greitis gali būti teigiamas ir neigiamas (priešinga kryptimi), priklausomai nuo to, kuri kryptis bus Jūsų paties ar kito stebėtojo pasirinkta kaip teigiama. Todėl dvigubai šalčiau ar dvigubai šilčiau priklauso nuo subjekto individualaus vertinimo skalės ar šilumos pojūčio supratimo.
Žmogus gi jaučia aplinkos (ar aplinkos kūnų) šilumą tuomet, kai aplinkos (ar aplinkos kūnų) temperatūra aukštesnė nei jo paties kūno temperatūra. Jei aplinkos (ar aplinkos kūnų) temperatūra žemesnė, tai žmogus jaučia jų vėsą / šaltį. Pasirinkę švedų astronomo Anders Celsius (1701–1744) sukurtą temperatūros skalę, gausime:
Šiandien yra 0 laipsnių = +36,7 oC.
Padaliję pusiau gausime, jog rytoj oro temperatūra lauke bus: +18,35 oC.
Aišku, kiek kitokie rezultatai būtų, jei naudotume kitas temperatūros skales, pavyzdžiui, vokiečių fiziko Daniel Gabriel Fahrenheit (1686–1736), prancūzų mokslininko René Antoine Ferchault de Réaumur (1683–1757) ar kt. (žr. įvairių temperatūros skalių palyginimą interneto svetainėje čia (žiūrėta: 2011-02-15).
Temperatūros pokytis fizikoje suprantamas kūną sudarančių dalelių (atomų, molekulių) kinetinės energijos prieaugliu (šilimas) ar sumažėjimu (šalimas). Kiekviena kūną sudaranti dalelė, turinti perteklinę energiją (šiltesnis kūnas), susiduria su kita dalele, kurios energija mažesnė (šaltesnio kūno), ir perduoda jai dalį savo turėtos energijos. Žmogus šį energijos perdavimą / praradimą įvertintų šilumos / vėsos pojūčiu. Kiekvieno žmogaus karščio ir šalčio pojūtis yra labai individualus. Minimali dalelių (atomų, molekulių) kinetinė energija turėtų būti kūne, kurio temperatūra T = –273,15 oC. Ją pavertus absoliutinės temperatūros vienetais (pagal anglų inžinieriaus William Thomson, 1st Baron Kelvin (1824–1907) sukurtą temperatūrų skalę, kitaip dar vadinamą absoliutinės (t. y. neturinčios neigiamų verčių) temperatūros skale), gautume T -> 0 oK. Tuomet:
Šiandienos oro temperatūrai esant 0 oC:
0 oC + 273,15 = 273,15 oK.
Rezultatą padalijus pusiau:
273,15 / 2 = 136,575 oK, o pavertus vėl Celsijaus skalės laipsniais gautume:
136,575 oK – 273,15 = –136,575 oC.
Visiems būtų „riesta“, jei lauke oro temperatūra tiek daug nukristų. Juk žinomas pasaulyje užfiksuotos žemiausios temperatūros rekordas yra tik T = –89,2 oC (Vostok tyrimų stotyje 1983 m. liepos mėn., Antarktidoje, žr. interneto svetainėje čia (žiūrėta: 2011-02-15).
Kitą šio klausimo galimo atsakymo variantą galima susieti su tiesioginiu oro temperatūros lauke matavimo ypatumu. Šiuo tikslu namuose ar įstaigose mes naudojame gyvsidabrio arba dažyto spirito termometrą, kurio skalė paprastai apsiriboja temperatūrų intervalu nuo –60 oC iki +60 oC. Termometro parodymų stulpelis, esant 0 oC temperatūrai, baigsis ties nuline verte, 50 proc. užpildydamas termometro skalę. Tuomet dvigubai šalčiau galima būtų įsivaizduoti kaip dvigubai žemesnį gyvsidabrio / spirito stulpelį, tesiekiantį T = –30 oC temperatūros vertę. Beje, aukščiau pateikta pastaba apie tai, kad skaitinė rezultato vertė priklausys nuo temperatūros matavimų skalės, šiame atsakymo variante taip pat galioja.
Manau, jog fizikiniu ar matematiniu požiūriu šiame klausime yra klaidų. Fizikoje ar matematikoje nulis gali būti suprantamas / apibrėžiamas kaip atskaitos taškas, nuo kurio vertinami teigiami ir neigiami, pasirinktos atskaitos sistemos atžvilgiu, poveikiai ar reakcijos į juos. Pavyzdžiui, materialiojo taško judėjimo greitis gali būti teigiamas ir neigiamas (priešinga kryptimi), priklausomai nuo to, kuri kryptis bus Jūsų paties ar kito stebėtojo pasirinkta kaip teigiama. Todėl dvigubai šalčiau ar dvigubai šilčiau priklauso nuo subjekto individualaus vertinimo skalės ar šilumos pojūčio supratimo.
Žmogus gi jaučia aplinkos (ar aplinkos kūnų) šilumą tuomet, kai aplinkos (ar aplinkos kūnų) temperatūra aukštesnė nei jo paties kūno temperatūra. Jei aplinkos (ar aplinkos kūnų) temperatūra žemesnė, tai žmogus jaučia jų vėsą / šaltį. Pasirinkę švedų astronomo Anders Celsius (1701–1744) sukurtą temperatūros skalę, gausime:
Šiandien yra 0 laipsnių = +36,7 oC.
Padaliję pusiau gausime, jog rytoj oro temperatūra lauke bus: +18,35 oC.
Aišku, kiek kitokie rezultatai būtų, jei naudotume kitas temperatūros skales, pavyzdžiui, vokiečių fiziko Daniel Gabriel Fahrenheit (1686–1736), prancūzų mokslininko René Antoine Ferchault de Réaumur (1683–1757) ar kt. (žr. įvairių temperatūros skalių palyginimą interneto svetainėje čia (žiūrėta: 2011-02-15).
Temperatūros pokytis fizikoje suprantamas kūną sudarančių dalelių (atomų, molekulių) kinetinės energijos prieaugliu (šilimas) ar sumažėjimu (šalimas). Kiekviena kūną sudaranti dalelė, turinti perteklinę energiją (šiltesnis kūnas), susiduria su kita dalele, kurios energija mažesnė (šaltesnio kūno), ir perduoda jai dalį savo turėtos energijos. Žmogus šį energijos perdavimą / praradimą įvertintų šilumos / vėsos pojūčiu. Kiekvieno žmogaus karščio ir šalčio pojūtis yra labai individualus. Minimali dalelių (atomų, molekulių) kinetinė energija turėtų būti kūne, kurio temperatūra T = –273,15 oC. Ją pavertus absoliutinės temperatūros vienetais (pagal anglų inžinieriaus William Thomson, 1st Baron Kelvin (1824–1907) sukurtą temperatūrų skalę, kitaip dar vadinamą absoliutinės (t. y. neturinčios neigiamų verčių) temperatūros skale), gautume T -> 0 oK. Tuomet:
Šiandienos oro temperatūrai esant 0 oC:
0 oC + 273,15 = 273,15 oK.
Rezultatą padalijus pusiau:
273,15 / 2 = 136,575 oK, o pavertus vėl Celsijaus skalės laipsniais gautume:
136,575 oK – 273,15 = –136,575 oC.
Visiems būtų „riesta“, jei lauke oro temperatūra tiek daug nukristų. Juk žinomas pasaulyje užfiksuotos žemiausios temperatūros rekordas yra tik T = –89,2 oC (Vostok tyrimų stotyje 1983 m. liepos mėn., Antarktidoje, žr. interneto svetainėje čia (žiūrėta: 2011-02-15).
Kitą šio klausimo galimo atsakymo variantą galima susieti su tiesioginiu oro temperatūros lauke matavimo ypatumu. Šiuo tikslu namuose ar įstaigose mes naudojame gyvsidabrio arba dažyto spirito termometrą, kurio skalė paprastai apsiriboja temperatūrų intervalu nuo –60 oC iki +60 oC. Termometro parodymų stulpelis, esant 0 oC temperatūrai, baigsis ties nuline verte, 50 proc. užpildydamas termometro skalę. Tuomet dvigubai šalčiau galima būtų įsivaizduoti kaip dvigubai žemesnį gyvsidabrio / spirito stulpelį, tesiekiantį T = –30 oC temperatūros vertę. Beje, aukščiau pateikta pastaba apie tai, kad skaitinė rezultato vertė priklausys nuo temperatūros matavimų skalės, šiame atsakymo variante taip pat galioja.
Komentuok
Paieška
